Tarp didžiausių energetinių ir ekonominių grėsmių Lietuvai – kinų bandymas vogti lietuviškas technologijas ir jas pritaikyti karyboje, verslo ryšiai su Rusija ir Baltarusija bei nuslėpti incidentai Astravo atominėje elektrinėje, rašoma Valstybė saugumo departamento (VSD) grėsmių ataskaitoje.
Jau ne pirmus metus tarp didžiausių grėsmių Lietuvai priskiriama branduolinės energetikos bendrovė „Rosatom“ ir jos statoma Astravo atominės elektrinė (AE).
Žvalgybos duomenimis, korporacijos diegiamos technologijos turi defektų, o „Rosatom“ vadovybė yra linkusi atsižvelgti į politinius Rusijos valdžios interesus.
VSD taip pat mini kelis 2022 m. Astravo AE incidentus, apie kuriuos Baltarusijos nepranešė.
Pavyzdžiui, 2022 m. balandį Astravo AE pirmasis blokas buvo sustabdytas planiniam remontui. Žvalgybos duomenimis, Baltarusija ir „Rosatom“ nuslėpė 2022 m. pirmame ir antrame Astravo AE blokuose įvykusius incidentus ir reaktorių sistemų defektus. 2022 m. gegužę kontrolės sistemos nustatė, kad pirmojo bloko reaktoriaus korpuso viršutinių kaiščių suvirinimo siūlės yra įtrūkusios. Specialistų vertinimu, kokybiškai pašalinti defektus būtų įmanoma tik išmontavus reaktorių, tačiau dėl politinių priežasčių toks sprendimas net nesvarstytas.
Techninės problemos trukdė laiku paleisti antrąjį elektrinės bloką. Jis turėjo būti pradėtas eksploatuoti 2022 m., tačiau tų metų vasarį užfiksuota, kad pakito pirmajame cirkuliaciniame kontūre, kuris aušina bloko reaktorių, esančio vandens cheminė sudėtis, jis buvo užterštas dervomis.
„Konstatuota, kad būtina mechaniniu būdu išvalyti visą kontūro vamzdyną ir iškrauti branduolinį kurą. Branduolinio kuro rinklės iš reaktoriaus buvo iškraunamos, valomos, tos, kurių išvalyti nepavyko, keičiamos naujomis. Labai tikėtina, kad techninių defektų elektrinėje bus fiksuota ir pradėjus eksploatuoti antrąjį bloką“, – rašo VSD.
Bandymai apeiti sankcijas
Dėl Vakarų valstybių įvestų sankcijų Rusijai, šalies ekonomika patiria spaudimą. Siekiant to išvengti, žvalgybos duomenimis, Rusijos piliečiai ir verslo subjektai bando organizuoti sankcijų apėjimo schemas.
Prioritetas – užsitikrinti sankcijomis ribojamų prekių ir įrangos, kurios gali būti naudojamos kariniams tikslams, poreikius.
Į šias schemas siekiama įtraukti ES veikiančias įmones, dažniausiai tas, kurios ir anksčiau plėtojo prekybą su Rusija ir Baltarusija, tiekė joms Vakarų prekes ir įrangą.
Atvejų, kai Rusijos fiziniai ir juridiniai asmenys, pasitelkdami tarpininkus, bandė apeiti jiems taikomas sankcijas, nustatyta ir Lietuvoje.
Žvalgybos duomenimis, pasinaudojant įmonėmis ir asmenimis Lietuvoje, buvo bandoma organizuoti Vakarų įrangos ir jos komponentų, tinkamų naudoti ir karinėms reikmėms, tiekimą į Rusiją.
„Siekiant išvengti kontrolės ir sankcijų režimo, dažniausiai taikomi šie būdai: deklaruojant prekes muitinėje teikiami klaidingi duomenys ir prekių aprašymai – taip slepiama tikroji prekių paskirtis, o gabenant prekes per ilgą tarpininkų grandinę slepiami galutiniai gavėjai“, – rašoma VSD ataskaitoje.
Bandė verbuoti lietuvišką startuolį
Žvalgyba įspėja, kad Rusija ne tik bando į šalį įsivežti jiems trūkstamų svarbių technologijų, tačiau bando verbuoti ir mokslininkus.
„Pramonės ir mokslo atstovai iš Kinijos, Rusijos ir kitų karines technologijas vystančių valstybių ieško būdų bendradarbiauti su technologijų įmonėmis ar akademine bendruomene – teikia pelningus gamybos užsakymus, siūlo dalyvauti bendruose tyrimų projektuose arba žada patrauklias investicijas į gaminamas komercines technologijas“, – įspėja VSD.
Saugumo pareigūnai kartu mini ir vieną atvejį, kada Japonijoje registruota bendrovė panoro investuoti į lietuvių startuolio kuriamą produktą.
Siekiant patikrinti Japonijoje registruotos bendrovės patikimumą, lietuviška įmonė kreipėsi į savo partnerius Nyderlanduose. Šie teigė, kad Japonijoje esanti bendrovė taip pat norėjo investuoti ir Nyderlanduose, tačiau buvo išsiaiškinta, kad Japonijoje registruotu domenu prisidengiantis užsakovas yra Kinijos karinės pramonės įmonė, kuri organizuoja Vakarų technologijų tiekimą į Kiniją.
Verslo ryšiai su Rusija ir Baltarusija
VSD pažymi, kad kuriant verslus Rusijoje ar Baltarusijoje, Lietuvos verslininkai siekė įgyti įtakingų asmenų ar institucijų palankumą šiose valstybėse, tam buvo pasitelkiama korupcija, asmeninės pažintys.
„Todėl tokio pobūdžio ryšių turintys asmenys ar subjektai, neatmestina, bus pasitelkiami nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiais tikslais, pavyzdžiui, atstovauti priešiškų valstybių interesams ar įgyvendinti neskaidrias verslo ar sankcijų apėjimo schemas“, – įspėja VSD.
Žvalgybos duomenimis, kai kurie interesų Rusijoje ir Baltarusijoje turintys verslo subjektai siekia išlaikyti ryšius ir tęsti verslą šiose valstybėse, todėl perkėlė savo veiklą į trečiąsias šalis, kurios sankcijų Rusijai ir Baltarusijai netaiko. Kiti bando plėtoti ir palaikyti verslo ryšius šiose šalyse per asmenis, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą, tačiau praeityje turėjo ar tebeturi ryšių su Rusijos, Baltarusijos institucijomis.
VSD atkreipia dėmesį, kad 2022 m. beveik visuose nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiuose Lietuvos ūkio sektoriuose būta atvejų, kai Lietuvos ar užsienio investuotojams, turintiems riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių, buvo ribojamos galimybės investuoti ar dalyvauti strategiškai svarbiuose sandoriuose.
